[Lithuanian] Live and Leave

Lyrics

[Intro – Fortepijonas, Stygos, Tolimas Choras]

Hmmmm...

Atėjome kaip kvapas...

Širdies dūžis...

Stebuklas, kurio niekas negali paaiškinti...

Ir vieną dieną...

Išeiname...

Lygiai taip pat paslaptingai.

Bet galbūt...

Mes niekada iš tikrųjų neišeiname.

[Verse 1]

Į pasaulį ateinam su akimis plačiomis,
Nežinodami, kur kelias mus nuves.

Mokomės mylėti,
Mokomės svajoti,
Mokomės grožio gyvenimo, kurį jis mums rodo.

Renkame akimirkas,
Renkame juoką,
Renkame istorijas, kurias vadiname savomis.

Tačiau nė vienas negalime išlaikyti amžinai
Dalykų, kuriuos manėme esant mūsų.

[Pre-Chorus]

Upė teka nenutrūkstamai,
Metų laikai keičiasi.

Bet meilė palieka pėdsakus visur,
Ilgai po to, kai paleidžiame.

[Chorus]

🌍 Gyvename...

Ir tada išeinam...

Bet meilė lieka čia.

Kaip saulės šviesa ant vandens,
Kaip prisiminimai mintyse.

Gyvename...

Ir tada išeinam...

Bet niekas mylėtas neprarandamas.

Kiekviena širdis, kurią palietėme gerumu,
Neša dalį mūsų toliau.

[Verse 2]

Kai kurie išeina anksti,
Kai kurie lieka ilgiau,
Kai kurios kelionės atrodo per trumpos.

Ir kiekviena siela pažinojo liūdesį
Neapsakomą skausmą.

Motinos ašaros,
Tėvo tylėjimas,
Tuščia kėdė,
Trūkstanti balsas.

Skausmas primena, kaip giliai
Kartą džiaugėmės.

[Pre-Chorus]

Nes kiekvieno atsisveikinimo gelmė
Atskleidžia kiekvieno pasisveikinimo gelmę.

Ir kiekviena pabaiga moko mus
Kaip gražu buvo pažinti.

[Chorus]

🌍 Gyvename...

Ir tada išeinam...

Bet meilė lieka čia.

Kaip žvaigždžių šviesa per tamsą,
Kaip dainos, kurios pergyvena laiką.

Gyvename...

Ir tada išeinam...

Bet niekas mylėtas neprarandamas.

Kiekviena širdis, kurią palietėme gerumu,
Neša dalį mūsų toliau.

[Bridge]

Galbūt gyvenimas ir mirtis nėra priešai.

Galbūt tai yra du puslapiai
Toje pačioje amžinoje istorijoje.

Vienas moko mus, kaip atvykti.

Kitas moko mus, kaip paleisti.

Ir tarp jų...

Mums suteikiama galimybė

Mylėti.

Kurti.

Atleisti.

Tapti.

Palikti pasaulį
Šiek tiek šviesesnį nei radome.

[Final Chorus]

🌍 Gyvename...

Ir tada išeinam...

Bet meilė lieka čia.

Kaip žvakė, uždeganti kitas,
Nenusimetus savo šviesos.

Gyvename...

Ir tada išeinam...

Bet niekas mylėtas neprarandamas.

Kiekviena šypsena, kurią dovanojome,
Kiekvienas peržengtas sunkumas.

Kiekviena svajonė, kurią padėjome pabusti,
Kiekviena ranka, kurią tvirtai laikėme.

Gyvena už išėjimo ribos...

Ir neša mus toliau.

[Outro – Choras ir Fortepijono Fade]

Vieną dieną...

Kažkas ištars mūsų vardą.

Kažkas prisimins mūsų juoką.

Kažkas pasakos mūsų istoriją.

Ir kažkur...

Gyvenime, kurį palietėme...

Dalis mūsų vis dar gyvens.

Nes meilė niekada neišmoko mirti.

Hmmmm...